stilgėtis

stilgėtis
stilgė́tis, stil̃gisi (stil̃giasi), -ė́josi Š, NdŽ, Šll; Apž1895,6 turėti potraukį, norą, stengtis: Vaikis stil̃gias pjauti šieną J. Stil̃gas dirbti, nora daug uždirbti Lkv. Reik stilgė́ties, o ne tik norėti Vvr. Nesistilgė́k daug apžioti, kad neužspringtumi Kv. Stilgė́kis, vaikeli, išmok, ką tau pasakiau Žg. Jau, rodos, taip stilgúos dirbti, bet jam vis neįtinku NmŽ. Kad jau ant to stilgė̃tųs, tai leisčiau kiek pasimokyti Up. Vakare nèstilguos užmigti Lkv. Stilguos G111, M. ^ Stilgė́kias ir turėsi Lkv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • pasistilgėti — Krkl pasistengti: Pasistilgėk ben biškį, tuokart pragyvensi Vvr. Mergelės, pasistilgėkiat lig vakaro sugrėbti visą šieną Žgč. Ką būtumi pasistilgėjęs, būtumi šiandie i pabengęs Šv. stilgėtis; pasistilgėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stelgėti — stelgėti, ėja, ėjo intr. 1. norėti, geisti: Voveris, stelgėdama gilelių, išrausia iš žemės ąžuolo diegus rš. 2. refl. žr. stilgėtis: Jis jiems draugu būti stelgėjosi rš. Stelgėjos tai suprasti TS1903,1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stilgėjimasis — sm. (1) → stilgėtis …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”